Klasikine senąja slavų kalba vadinama IX–X amžių religinių raštų kalba. Ji atsirado IX a. II pusėje, kai broliai Kirilas (Konstantinas) ir Metodijus sukūrė abėcėlę, kuri buvo pavadinta glagolica (nuo žodžio glagolati „kalbėti"). Broliai misionieriai iš graikų kalbos į to meto slavų kalbą (manoma, kad slavai tuo metu kalbėjo visiems jiems suprantama kalba) vertė religinius tekstus. Rankraščiai paplito po visas slavų žemes. Tekstus perrašinėjantys vienuoliai kartais įnešdavo tam kraštui būdingų k…
Klasikine senąja slavų kalba vadinama IX–X amžių religinių raštų kalba. Ji atsirado IX a. II pusėje, kai broliai Kirilas (Konstantinas) ir Metodijus sukūrė abėcėlę, kuri buvo pavadinta glagolica (nuo žodžio glagolati „kalbėti"). Broliai misionieriai iš graikų kalbos į to meto slavų kalbą (manoma, kad slavai tuo metu kalbėjo visiems jiems suprantama kalba) vertė religinius tekstus. Rankraščiai paplito po visas slavų žemes. Tekstus perrašinėjantys vienuoliai kartais įnešdavo tam kraštui būdingų kalbos žodžių, todėl atsirado senosios slavų kalbos variantai: senoji bulgarų kalba, bažnytinė slavų kalba (Rusijoje parašyti religiniai tekstai, iš jų seniausias išlikęs yra „Ostromiro evangelija", 1056–57 m.) ir t. t.
Senoji slavų kalba pasižymi leksikos, žodžių darybos, morfologijos bei sintaksės ypatumais, turi daug bendrybių su baltų kalbomis, ypač su lietuvių kalba – viena seniausių indoeuropiečių kalbų, išsaugojusių archajinių indoeuropiečių formų (žr. lent.).
Klasikine senąja slavų kalba vadinama IX–X amžių religinių raštų kalba. Ji atsirado IX a. II pusėje, kai broliai Kirilas (Konstantinas) ir Metodijus sukūrė abėcėlę, kuri buvo pavadinta glagolica (nuo žodžio glagolati „kalbėti"). Broliai misionieriai iš graikų kalbos į to meto slavų kalbą (manoma, kad slavai tuo metu kalbėjo visiems jiems suprantama kalba) vertė religinius tekstus. Rankraščiai paplito po visas slavų žemes. Tekstus perrašinėjantys vienuoliai kartais įnešdavo tam kraštui būdingų kalbos žodžių, todėl atsirado senosios slavų kalbos variantai: senoji bulgarų kalba, bažnytinė slavų kalba (Rusijoje parašyti religiniai tekstai, iš jų seniausias išlikęs yra „Ostromiro evangelija", 1056–57 m.) ir t. t.
Senoji slavų kalba pasižymi leksikos, žodžių darybos, morfologijos bei sintaksės ypatumais, turi daug bendrybių su baltų kalbomis, ypač su lietuvių kalba – viena seniausių indoeuropiečių kalbų, išsaugojusių archajinių indoeuropiečių formų (žr. lent.).
Atsiliepimai
Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%
Kainos garantija
Ženkliuku „Kainos garantija” pažymėtoms prekėms Knygos.lt garantuoja geriausią kainą. Jei identiška prekė kitoje internetinėje parduotuvėje kainuoja mažiau - kompensuojame kainų skirtumą. Kainos lyginamos su knygos.lt nurodytų parduotuvių sąrašu prekių kainomis. Knygos.lt įsipareigoja kompensuoti kainų skirtumą pirkėjui, kuris kreipėsi „Kainos garantijos” taisyklėse nurodytomis sąlygomis. Sužinoti daugiau
Elektroninė knyga
22,39 €
DĖMESIO!
Ši knyga pateikiama ACSM formatu. Jis nėra tinkamas įprastoms skaityklėms, kurios palaiko EPUB ar MOBI formato el. knygas.
Svarbu! Nėra galimybės siųstis el. knygų jungiantis iš Jungtinės Karalystės.
Tai knyga, kurią parduoda privatus žmogus. Kai apmokėsite užsakymą, jį per 7 d. išsiųs knygos pardavėjas . Jei to pardavėjas nepadarys laiku, pinigai jums bus grąžinti automatiškai.
Šios knygos būklė nėra įvertinta knygos.lt ekspertų, todėl visa atsakomybė už nurodytą knygos kokybę priklauso pardavėjui.
Atsiliepimai